- šūstelėti
- šū́stelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo 1. intr. FrnW dryktelėti, šastelėti: Arklys kad šū́stelėjo į šalį (pasibaidęs) DŽ. Iš kažkur atsiradęs, šūstelėjo prie jos šuniukas Murza J.Paukš. Vyriškis šūstelėjo nuo tilčiuko rš. 2. intr. staigiai pasipilti, prasiveržti, siūbtelėti, plūstelėti: Šūstelėjus iš lauko baltų garų kamuoliui, pasirodė Stepukas ir Anė rš. Dulkių debesis šūstelėjo į priekį ir iš lėto ėmė sėsti parudavusiose šalikelėse rš. Šū́stelėjo grįžtanti vilnis NdŽ. | Kraujas šū́stelėjo jam galvon NdŽ. | prk.: Vėl garsus juokas lyg garų kamuolys šūstelėjo pro atviras gonkelių duris rš. 3. intr. smarkiai palyti, pliūptelėti: Tik biškeliuką šū́stelėjo, ir vėl pagada Sl. 4. intr. plūstelėti: Iš už kampo šūstelėjo vėjelis rš. 5. tr. staiga mesti, sviesti: Šū́stelėjo ją už tvoros NdŽ. Visus popierius suglabojo ir šū́stelėjo pečiun Sb. Aš nė sužiūrėt nespėjau – jau ji kaži kokių žolelių šū́stelėjus (įbėrus) Slv. Kažkas kelis kartus šūstelėjo po geroką atsišaukimų pluoštą rš. | Atsivėrė durys, skersvėjis šūstelėjo popieriaus lapus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.